2017-2018 m. m. ugdymo plano projektas

 

LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMO CENTRAS

2017–2018 M. M. UGDYMO PLANO PROJEKTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (toliau – Centro) 2017–2018 mokslo metų ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo, pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo, pagrindinio ugdymo individualizuotos, akredituotos vidurinio ugdymo, socialinių įgūdžių ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo švietimo programų įgyvendinimą, švietimo pagalbos teikimą, bendruosius ugdymo programų vykdymo Centro skyriuose principus ir reikalavimus, nustato pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti, pagrindinius ugdymo turinio, mokymosi aplinkos pritaikymo būdus pagal mokinių poreikius, LASUC 2016-2018 metų strateginio plano tikslų įgyvendinimą.
  2. Ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V- 446 ir 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V- 442 (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (toliau – Bendrosios programos), Pradinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis specialiųjų poreikių mokinių kalbiniam, matematiniam ir socialiniam bei gamtamoksliniam ugdymui; Pagrindinio ugdymo 5-10 klasių bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis.
  3. Gimnazijos skyrius, vykdydamas pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokinimas modelio aprašas).
  4. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5d. įsakymu Nr.V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2d. Nr.V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane ir 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrajame ugdymo plane.

 

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Ugdymo organizavimas 2017–2018 mokslo metais:
    • Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d.
    • Ugdymo proceso trukmė:
Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė
P–4,

5–III gimnazijos

IV gimnazijos

05-31

06-15

05-25

34 savaitės -170 ugdymo dienų

36 savaitės – 181 ugdymo diena

33 savaitės – 166 ugdymo dienos

  • Ugdymas vyksta penkias dienas per savaitę.
  • Ugdymosi procesas skirstomas pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė: pirmas pusmetis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. sausio 26 d., antras pusmetis: 2018 m. sausio 29 d. – mokslo metų pabaiga.
  • Mokinių atostogos:
Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens 2017-10-30 2017-11-03
Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27 2018-01-03
Žiemos 2018-02-19 2018-02-23
Pavasario (Velykų) 2018-04-03 2018-04-06
Vasaros:

P–4

5III gimnazijos

IV gimnazijos

 

2018-06-01

2018-06-18

Brandos egzaminų sesijos pabaiga

 

2018-08-31

2018-08-31

2018-08-31

  • Jeigu IV gimnazijos klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV gimnazijos klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
  • Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į pamokas gali nevykti P–5 klasių mokiniai (išskyrus gyvenančius bendrabutyje), esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–IV gimnazijos klasių mokiniai (išskyrus gyvenančius bendrabutyje). Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektroniniame dienyne. Apie neatvykimą į mokyklą Gimnazijos skyriaus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) praneša klasės vadovui ar skyriaus vedėjui iki 8 val.
  • Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, Centro direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, informuoja Centro tarybą ir Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus kuruojantį specialistą.
  • Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.
  • Pamokų pradžia – 8.00 val.
  • Pamokos trukmė P–1 klasėms – 35 min., 2–IV gimnazijos klasėms – 45 min., privaloma pertraukėlė akių mankštai.
  • Pertraukų trukmė 10 min., ilgoji pertrauka 15 min. po 2-os pamokos, judrioji pertrauka 20 min. po 3-os ir ilgoji 20 min. pertrauka po 6-os pamokos.
  • Centre lietuvių kalbos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Centro direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-152  „Dėl lietuvių kalbos ugdymo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre“.
  • Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos mokslo metams ar laikinai dėl ligos, stebi pamokas, žaidžia stalo žaidimus arba lanko švietimo pagalbos specialistų vedamas individualias pratybas. Mokinys nuo kūno kultūros pamokų atleidžiamas direktoriaus įsakymu pagal gydytojo rekomendacijas.

 

III SKYRIUS

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

 

  1. Mokinio gerovės užtikrinimas ir sveikatos ugdymas:
    • Mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia Centro vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-319 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
    • Centre įgyvendinamos Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.
    • Pamokų tvarkaraščiai sudaromi laikantis Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773; besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą skiriama ne daugiau 5 pamokų per dieną, pagal pagrindinio ir vidurinio – ne daugiau 7 pamokų per dieną. Mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, individualiame mokinio pamokų tvarkaraštyje gali būti ne daugiau kaip trys „langai“ („langas“ – vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų) per savaitę.
    • Į ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.

 

  1. Pažintinių, kultūrinių, socialinių ir pilietinių veiklų plėtojimas:
    • Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, praktinei, socialinei veiklai per mokslo metus skiriama: besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą – 6 mokymosi dienos, pagal pagrindinio ugdymo programą – 7 mokymosi dienos, pagal vidurinio ugdymo programą – 6 mokymosi dienos III gimnazijos klasėje ir 5 mokymosi dienos IV gimnazijos klasėje. Ji organizuojama pagal Centro metinį ir mėnesio veiklos planą. 2 mokymosi dienos rugsėjo ir gegužės mėnesiais 5 – IV gimnazijos klasių mokiniams skiriamos edukacinėms ekskursijoms, III – IV gimnazijos klasių mokiniams 1–2 dienos – Ugdymo karjerai programai įgyvendinti, vasario mėnesį vykstant į parodą „Studijos 2018“ LITEXPO parodų rūmuose, kovo mėnesį – į labiausiai mokinių interesus atitinkančią aukštąją mokyklą.
    • Socialinė-pilietinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama: 5, 6 klasėse – 10 valandų, 7, 8 klasėse – 12 valandų, I gimnazijos, II gimnazijos klasėse – 14 valandų trukmės veikla per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis. Socialinę-pilietinę veiklą koordinuoja Gimnazijos skyriaus vedėjas, apskaitą vykdo klasių vadovai. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama elektroniniame dienyne. Mokiniai savo socialinės –pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys.
    • Dalis ugdymo proceso organizuojama ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose (įvairiose Centro erdvėse, muziejuose, bibliotekose, parkuose, artimiausiose gamtinėse aplinkose). Veiklos numatomos Centro metiniame ir mėnesio veiklos plane.

 

  1. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas:
    • Gimnazijos skyriaus vedėjas organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.
    • Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.
    • Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Kontrolinių darbų tvarkaraštį derina klasėje dirbantys mokytojai su Gimnazijos skyriaus vedėju. Kontrolinių darbų grafikas kitam mėnesiui skelbiamas iki mėnesio 24 dienos. Mokiniai pakartotinai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.
    • Namų darbų skyrimą atskiros klasės mokiniams derina tarpusavyje toje klasėje dirbantys mokytojai. P – 2 klasių mokiniams užduotys skiriamos sensomotorikai ir Brailio rašto įgūdžiams lavinti. 3 – 4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5 – 6 klasių moksleiviams – 1,5 valandos, 7 – 8 klasių – 2 valandų, I – IV gimnazijos klasių – 2,5 valandos per dieną.
    • Namų darbai turi atitikti mokinio galias, būti naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti.
    • Mokiniams namų darbai neskiriami atostogoms, taip pat dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.
    • Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti Centre.
    • 5 klasės mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas:
    • Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pradinio ugdymo, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Gimnazijos skyriaus mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo Centro direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-115.
    • Analizuojama mokinio asmeninė pažanga, kuriama šios pažangos fiksavimo sistema, pokyčiai aptariami mokytojų susirinkime. Prireikus, svarstomi Vaiko gerovės komisijos posėdyje, metodinėje taryboje ir priimamas sprendimas dėl mokymosi pagalbos teikimo.
    • Centras dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu. Mokinių pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.
    • Centro nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais, apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu (ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus), informaciją teikiant elektroniniame dienyne ar siunčiant informacinius lapus (ne rečiau kaip 4 kartus per mokslo metus) neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno.

 

  1. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas:
    • Centras užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją ir žemų pasiekimų kompensacines priemones.
    • Mokinių pasiekimai stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami Centro švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba.
    • Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, didindamas mokinių motyvaciją siekti mokymosi tikslų, individualizuodamas ugdymą, pritaikydamas tinkamas užduotis, metodikas ir kt.
    • Mokymosi pagalba teikiama organizuojant individualias konsultacijas mokiniui ar keliems mokiniams, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams, savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys-tėvai-mokytojas). Mokymosi sėkmingumas analizuojamas Gimnazijos skyriaus mokytojų susirinkimuose, Centro metodinėje taryboje. Kai mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimų lygio, kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, po nepatenkinamų kontrolinių darbų įvertinimų, po ilgalaikės ligos, identifikavus mokymosi sunkumus, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, Metodinė taryba siūlo pagalbos teikimo pobūdį ir trukmę. Per numatytą laikotarpį nepasiekus norimų rezultatų, pagalba gali būti tęsiama. Tam naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti. Jos skiriamos Metodinei tarybai rekomendavus, direktoriaus įsakymu.
    • Mokiniams, atvykusiems iš tautinių mažumų mokyklų, skiriama 1 valanda per savaitę lietuvių kalbai tobulinti.

 

  1. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas:
    • Pradinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-46, (toliau – Bendrosios programos), Ugdymo programų aprašu ir šiuo Ugdymo planu. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti rengiami ilgalaikiai planai vieneriems mokslo metams ir trumpalaikiai – programos skyriui.
    • Ugdymo turinio integravimas:
      • Mokymosi mokytis, Darnaus vystymosi integruojamoji programa, Komunikavimo programa, Sveikatos ugdymo bendroji programa, Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa, Kultūrinio sąmoningumo integruojamoji programa integruojamos į visų klasių mokomųjų dalykų programas, klasės vadovo veiklą, neformaliojo vaikų švietimo programas;
      • Žmogaus saugos, Smurto ir patyčių prevencijos bendroji programa – į pasaulio pažinimo, matematikos, kūno kultūros, dailės ir technologijų programas, klasės vadovo veiklą;
      • Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.V-941, – į lietuvių kalbos, tikybos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų programas, klasės vadovo veiklą, neformaliojo vaikų švietimo programą;
      • Etninės kultūros programa – į lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų programas, klasės vadovo veiklą;
      • Ugdymo karjerai programa – į lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų programas, klasės vadovo veiklą, neformaliojo vaikų švietimo programą;
      • mokytojas, rengdamas ilgalaikius ir trumpalaikius mokomojo dalyko teminius planus, numato į kokias mokomojo dalyko temas bus integruotos 12.2.1. – 12.2.5. punktuose minimos programos.
    • 2017–2018 mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parinkimą mokiniai mokomi dorinio ugdymo – tikybos.
    • Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pirmosios užsienio kalbos (tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu – anglų kalbos) mokoma nuo 2-os klasės.
    • Viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui ir choreografijai.
    • Anglų kalbos, tikybos, šokio ir muzikos moko dalykų mokytojai.
    • Parengiamojoje klasėje viena pamoka per savaitę skiriama abilitacinėms pratyboms.
    • Pradinio ugdymo programa 2017–2018 mokslo metais įgyvendinama P, 1/2, 3/4 jungtinėse klasėse. Klasėms skiriamas pamokų skaičius pateikiamas 1 priede.

 

  1. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas:
    • Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti, vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Ugdymo programų aprašu, Bendraisiais ugdymo planais, rengiami ilgalaikiai planai vieneriems mokslo metams ir trumpalaikiai – programos skyriui.
    • Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
    • Besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, sudaromas individualus ugdymo planas. Už individualaus ugdymo plano sudarymą atsakingas klasės vadovas. Konsultuoja ir veiklą organizuoja Gimnazijos skyriaus vedėjas.
    • Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos turinį užtikrinamas kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymas per visų dalykų pamokas.
    • Vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą ar etiką – mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.
    • Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. 5 klasėje, jungtinėje 7/8 klasėje dėstoma tikyba, o 6, I ir II gimnazijos klasėse – etika.
    • 6 klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) parinko antrąją užsienio kalbą – rusų, o 7/8, I ir II gimnazijos klasių mokiniai tęsia rusų kalbos, kaip pasirinktos antrosios užsienio kalbos, mokymąsi.
    • Užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje.
    • I gimnazijos klasės mokinys, turintis nežymų intelekto sutrikimą, nesimokys antros užsienio kalbos.
    • Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parinktais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).
    • Mokinių matematikos mokymosi motyvacija skatinama naudojantis Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis); rekomenduojama dalyvauti olimpiadose, konkursuose, tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui.
    • Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje 5, 6, 7 klasėms skiriama po 1 savaitinę pamoką.
    • II gimnazijos klasės informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir mokinių pasirinktas programavimo pradmenų modulis. Informacinių technologijų mokymui II gimnazijos klasėje skiriamos dvi savaitinės pamokos.
    • Per gamtos mokslų dalykų pamokas eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30-40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.
    • 5, 6 klasėse bendrose grupėse pirmąjį pusmetį (2 savaitinės pamokos) įgyvendinama mitybos ir tekstilės, o antrąjį pusmetį konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programos. Pirmąjį pusmetį 7 klasėje 2 savaitinės pamokos, o 8 klasėje 1 savaitinė pamoka skiriama konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms įgyvendinti, o antrąjį pusmetį – mitybos ir tekstilės programoms įgyvendinti.
    • Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto ūkio šakų kurso programą, po kurios I ir II gimnazijos klasės berniukai pasirinko modulius „Taikomieji amatai ir dirbiniai iš konstrukcinių medžiagų“ ir „Elektroninių schemų modeliavimas, montavimas ir jų naudojimas“, I ir II gimnazijos klasės mergaitės – „Taikomosios tekstilės amatai, dirbiniai.“
    • Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos.
    • Istorijos kursas 5 klasėje pradedamas dėstyti nuo Lietuvos istorijos epizodų, susipažinimo su gyvenamosios vietos istorija, dabartimi, vėliau pereinant prie Europos istorijos svarbiausių epizodų.
    • Laisvės kovų istorija I –II gimnazijos klasėse integruojama į istorijos (10 pamokų), lietuvių kalbos (6 pamokos) pamokas.
    • Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų. Šiai programai skiriama 72 pamokos: viena savaitinė pamoka I ir II gimnazijos klasėse. Pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko temos integruojamos ir į istorijos, lietuvių kalbos mokomuosius dalykus, klasės vadovo veiklą.
    • Besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniai lanko privalomus meninio ugdymo srities dalykus – dailę ir muziką.
    • Dėl mažo mokinių skaičiaus jungiamos gretimos klasės per technologijų ir kūno kultūros pamokas. Grupių jungimas pateikiamas 4 priede.
    • Kūno kultūrai 5 klasėje skiriamos 3 valandos, kitose klasėse – 2 valandos per savaitę, todėl mokiniai skatinami rinktis vieną aktyvaus judėjimo būrelį arba lanko gydomosios kūno kultūros pamokas. Klasių vadovai kontroliuoja mokinių pasirinkimus.
    • Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Neskiriami ir neatliekami pratimai, galintys paskatinti akių ligų paūmėjimą.
    • Siekiant suintensyvinti kursą ir sumažinti vienu metu dėstomų mokomųjų dalykų skaičių, technologijos ir žmogaus sauga 8 ir II gimnazijos klasėse dėstoma pusmečiais.
    • Į pagrindinio ugdymo programų dalykų turinį integruojama:
      • Mokymosi mokytis, Darnaus vystymosi, Komunikavimo, Sveikatos ugdymo bendroji programa, Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa, Kultūrinio sąmoningumo integruojamoji programa integruojamos į visų klasių mokomųjų dalykų programas, klasės vadovo veiklą, neformaliojo vaikų švietimo programas;
      • Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa – į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, istorijos, dailės, muzikos, technologijų programas;
      • Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, Smurto ir patyčių prevencijos programos integruojamos į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, biologijos, geografijos, chemijos, menų mokomųjų dalykų, klasės vadovo veiklą, neformaliojo švietimo programas;
      • Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.V-941, integruojama į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, biologijos programas, klasės vadovo veiklą, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas.
    • 2017-2018 m. m. pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo planas pateikiamas 2 priede.
  2. Specialiųjų lavinamųjų ir socialinių įgūdžių ugdymo klasių mokinių ugdymo programų įgyvendinimas
    • Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio galias (vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas, aklumas ar silpnaregystė), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą.
    • Socialinių įgūdžių ugdymo programa rengiama mokiniui, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir įgyvendinama socialinių įgūdžių ugdymo I-II mokymo metų ir I–III mokymo metų klasėse.
    • Jungtinėje 5,8, II g specialiojoje lavinamojoje klasėje mokinius visų veiklų (išskyrus muziką) moko vienas mokytojas.
    • Įgyvendinant socialinių įgūdžių ugdymo programą, I-II mokymosi metais socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama dalykais ir veiklomis. Lietuvių kalbos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo, buities kultūros, namų ruošos, fizinės veiklos moko vienas mokytojas, turintis specialiojo pedagogo kvalifikaciją. Tikybos, komunikavimo užsienio kalba, technologijų (maisto ruošos, rankdarbių), informacinių technologijų, muzikos ir dailės moko šių mokomųjų dalykų mokytojai.
    • Socialinių įgūdžių ugdymo I-III mokymosi metų klasėje ugdymo organizavimo forma yra veiklos. Jas, išskyrus muziką, organizuoja vienas mokytojas, turintis specialiojo pedagogo kvalifikaciją.
    • Regėjimo ir lytėjimo gebėjimams lavinti jungtinės 5, 8, II g specialiosios lavinamosios klasės mokiniams skiriama 1 veikla per savaitę.
    • Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 veiklas per savaitę.
    • Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms skiriama po 1 veiklą per savaitę kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.
    • Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų per savaitę skaičius keičiamas atsižvelgiant į mokinių galias ir gebėjimus, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
    • Logopedo arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos 2 pamokos 3 mokiniams per savaitę.
    • Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms skiriama iki 2 pamokų per savaitę mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.
    • Specialiosios lavinamosios klasės ir socialinių įgūdžių ugdymo klasių mokinių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę 2017–2018 mokslo metais pateikiama 5 ir 6 prieduose.

 

  1. Kurčneregių individualizuotos ugdymo programos įgyvendinimas
    • Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1332 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl kurčneregiais gimusių asmenų ugdymo“.
    • Kurčneregiai vaikai į klases skirstomi pagal turimų judesio ir padėties sutrikimo pobūdį, mobilumo ir komunikacijos gebėjimų išsivystymo lygį.
    • Individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama iki 2 pamokų per savaitę kiekvienam mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų.
    • Individualioms specialiosioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę kiekvienam kurčneregiui mokiniui.
    • Kurčneregių individualizuotai ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę pateikiamas 7 priede.
  2. Pradinio, pagrindinio ir socialinių įgūdžių ugdymo klasių mokiniams individualizuotos ugdymo programos rengiamos pusmečiui pirmiausia aprašant mokinio susiformavusius gebėjimus ir įgūdžius. Programos sudaromos analizuojant informacijos šaltinius: mokinio sveikatos ir ugdymo istoriją, įvertinant komunikacijos, pažintinius, taktilinius bei orientacijos gebėjimus, atlikus regos ir klausos funkcinį vertinimą. Rengiant programas atsižvelgiama į tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų vertinimo išvadas ir rekomendacijas.

 

  1. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas:
    • Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo V-1309, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo  Nr.V-1308, Bendraisiais ugdymo planais.
    • Ugdymo programai įgyvendinti rengiami ilgalaikiai planai vieneriems mokslo metams ir trumpalaikiai – programos skyriui.
    • Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus, rengti Brandos darbą ir tęstų tolesnį mokymąsi.
    • Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, rengia dvejų metų individualų ugdymo planą. Individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos galimybėmis arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Mokykla siūlo informacinių technologijų programavimo modulį, psichologijos, ekonomikos ir verslumo, technologijų (taikomojo meno, amatų ir dizaino), teatro modulius, anglų: III g kl. „Kelias į tobulumą – geri klausymo ir kalbėjimo įgūdžiai“, IV g kl. „Rašyk, kad būtum suprastas, skaityk, kad suprastumei“, lietuvių kalbos: III g kl. “Rašymo laisvė“, IV g kl. „Teksto kūrimas ir tobulinimas“, matematikos: III g kl. „Geometrinės sąvokos ir jų vaizdiniai“, IV g kl. „Struktūrinių uždavinių analizė ir sprendimas“ ir istorijos „Lietuvos laisvės kovos XIII-XX a.“ III-IV g. kl. modulius, taip pat 3 užsienio kalbų programas: anglų, rusų ir vokiečių;
    • Išplėstinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos kursą rekomenduojama rinktis mokiniams, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai ne žemesni, kaip šeši balai. Bendrąjį matematikos kursą gali rinktis visi mokiniai. Jei mokinys, turėdamas penkis ir mažiau balų, nori rinktis išplėstinį lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos kursą, jam sudaromos sąlygos mokymosi spragoms įveikti (papildomi moduliai, konsultacijos).
    • III gimnazijos klasės mokiniai tęsia pradėtą mokytis pagrindinio ugdymo programoje pirmąją užsienio kalbą – anglų, IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą – anglų, 1 mokinys tęsia pradėtą mokytis antrąją užsienio kalbą – vokiečių.
    • Fizikos mokymuisi IV gimnazijos klasėje ir chemijos mokymuisi III gimnazijos klasėje skiriama 1 valanda konsultacijoms ir 1 valanda savarankiškam mokymuisi.
    • Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį (biologijos, istorijos), klasės vadovo veiklą.
    • Menų dalyką III-IV gimnazijos klasėse sudaro dailės ir muzikos mokymasis pagal bendrąsias programas.
    • III gimnazijos klasės mokiniai pasirinko technologijų programą „Turizmas ir mityba“, o IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia pradėtą technologijų programą „Taikomasis menas, amatai ir dizainas“.
    • Mokiniai ugdomi pagal bendrąją kūno kultūros programą. Dauguma lanko neformaliojo švietimo sporto būrelius.
    • Į vidurinio ugdymo programų dalykų turinį integruojama:
      • Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, – į psichologijos ir dorinio ugdymo programas, biologijos programą, klasės vadovo veiklą;
      • Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.V-941, – į biologijos, dorinio ugdymo programas, klasės vadovo veiklą;
      • Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa – į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, istorijos, dailės, muzikos programas, klasės vadovo veiklą;
      • Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose programos integruojamos į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, geografijos, biologijos, menų mokomųjų dalykų, klasės vadovo veiklą.
      • Ugdymo karjerai programa integruojama į dorinio ugdymo, užsienio kalbų programas, klasės vadovo veiklą.
    • Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314. Ugdymui karjerai, profesiniam informavimui ir konsultavimui vadovauja socialinis pedagogas. Sudaryta sutartis su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru dėl profesinio orientavimo paslaugų teikimo. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekoje yra profesiniam informavimui skirtos medžiagos. Ugdymas karjerai derinamas su kultūrine, pažintine veikla, klasės vadovo veikla, neformaliuoju vaikų švietimu.
    • Mokiniai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintys keisti mokomąjį dalyką ar programos kursą, raštu informuoja dalyko mokytojus, klasės vadovą, kurie ant mokinio prašymo užrašo rekomendacijas, siūlymus. Prašymai pateikiami Gimnazijos skyriaus vedėjui. Dalyko ar programos keitimą direktorius įformina įsakymu.
    • Keisti dalyką ar dalyko kursą mokinys gali atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia.
    • Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.
    • Vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus metus ir pamokų skaičius per savaitę pateikiamas 3 priede.

 

IV SKYRIUS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas vadovaujantis Neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 ir 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 redakcija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-83.
  2. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos meninę, sporto, sveikatos, technologinių, socialinių-komunikacinių ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
  3. Neformaliojo švietimo būreliai, studijos ir kt. mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas Centre ir už jo ribų.
  4. Balandžio mėnesį įvertinami mokinių neformaliojo švietimo poreikiai ateinantiems mokslo metams (organizuojama anketinė mokinių apklausa, atliekama jos analizė). Centro metodinėje taryboje paskiriamos valandos patvirtintoms programoms įgyvendinti. Neformaliojo švietimo programos ir mokinių sąrašai peržiūrimi ir patikslinami iki mokslo metų pradžios.
  5. Atsižvelgiant į mokinių pageidavimus, jų užimtumą, sudaromas neformaliojo švietimo būrelių veiklos tvarkaraštis. Neformaliojo vaikų švietimo programas, būrelių sąrašus, tvarkaraščius tvirtina Centro direktorius iki mokslo metų pradžios. Programos rašymo forma pateikiama 9 priede.
  6. Minimalus lankančių neformaliojo švietimo būrelius mokinių skaičius – 5-6 (1 aklas ar kompleksinę negalę turintis mokinys prilyginamas dviem mokiniams); specialiosiose lavinamosiose klasėse minimalus mokinių skaičius – 3-4.
  7. Neformaliojo švietimo būrelių veikla fiksuojama elektroniniame dienyne.
  8. 2017-2018 m. m. neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę pateikiamas 8

 

V SKYRIUS

TIFLOPEDAGOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, PSICHOLOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS, KITOS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMAS

 

  1. Tiflopedagoginė, specialioji pedagoginė, psichologinė, socialinė pedagoginė (toliau- švietimo pagalba) Centre teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr.V-950, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215, Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775, Centro nuostatais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2012 rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V- 1305.
  2. Atsižvelgiant į švietimo pagalbos poreikį (aklųjų ir silpnaregių mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas, Centre dirbančius specialistus, Centre teikiama specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo, kita (gydomosios kūno kultūros mokytojo, kompiuterinio raštingumo mokytojo, mokytojo padėjėjo) pagalba.
    • Specialiojo pedagogo pagalba Gimnazijos skyriuje teikiama mokiniams, turintiems negalių, mokymosi sutrikimų; mokiniams, ugdomiems pagal pritaikomas pradinio, pagrindinio ugdymo programas; mokiniams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programas;
    • Specialiojo pedagogo pratybas lankančių mokinių sąrašus aptaria, pratybų skaičių nustato Centro vaiko gerovės komisija iki mokslo metų pradžios. Pagrindinė specialiojo pedagogo darbo forma – individualios ar pogrupinės (2-4 mokiniai) pratybos. Pagalba teikiama pamokų metu.
    • Tiflopedagoginė pagalba teikiama:
      • Gimnazijos skyriaus akliems (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04), žymios silpnaregystės mokiniams (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – 0,05–0,1) regėjimui lavinti (1 ugdymo valanda per savaitę), kursas gali būti intensyvinamas;
      • Gimnazijos skyriaus neregiams mokiniams orientacijai ir mobilumui lavinti skiriama 1 ugdymo valanda per savaitę. Šios valandos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikacinių įgūdžių ugdymui. Atsižvelgiama į tiflopedagoginės pagalbos mokiniui (orientacijos ir mobilumo ar kasdienio gyvenimo bei komunikacinių įgūdžių ugdymosi) poreikį, švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas;
      • Gimnazijos skyriaus mokiniams mokyti Brailio rašto skiriama 1 ar 2 ugdymo valandos per savaitę (iki ketverių metų), jeigu jam, vadovaujantis oftalmologo pažyma, gresia pavojus apakti. Kursas gali būti intensyvinamas.
    • Tiflopedagogo pagalba teikiama kitose mokyklose ar namuose ugdomiems mokiniams, esant patogiam susisiekimui visuomeniniu transportu.
    • Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių teritorijose gyvenantiems akliems ir silpnaregiams mokiniams, jei jiems jų ugdymo įstaigose neteikiama tiflopedagoginė pagalba, sudarius trišalę sutartį su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir ugdymo įstaiga, kurioje mokinys mokosi, gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą, savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl tiflopedagoginės pagalbos mokiniui skyrimo, oftalmologo pažymą (ne senesnę nei 1 metų) apie regėjimo būklės įvertinimą, mokinio asmens tapatybę liudijančio dokumento ir neįgaliojo pažymos (jeigu turi) kopijas, tiflopedagoginę pagalbą teikia tiflopedagogas (toliau-važinėjantis tiflopedagogas), vykstantis iš Centro pas mokinį į jo ugdymo įstaigą, namus ar mokiniui atvykus į Centrą.
    • Tiflopedagoginė pagalba teikiama akliems ir silpnaregiams mokiniams, kurių regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi ne didesnis nei 0,3 ir jiems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl regos sutrikimo. Skiriant tiflopedagoginę pagalbą bendrojo ugdymo įstaigoje pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas besimokančiam specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimo turinčiam mokiniui, prioritetai teikiami aklam (regėjimo aštrumas nuo 0 iki 0,04) ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui.
    • Tiflopedagoginė pagalba teikiama Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių teritorijose gyvenantiems sutrikusios regos vaikams nuo gimimo iki kol jiems pradedamas teikti ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas, gavus tėvų (globėjų) prašymą dėl tiflopedagoginės pagalbos skyrimo, oftalmologo pažymą apie vaiko regėjimo būklės įvertinimą, savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl švietimo pagalbos skyrimo, gimimo liudijimo kopiją. Bendru susitarimu individualios pratybos vaikui vedamos ir namuose, ir tėvams (globėjams, rūpintojams) su vaiku atvykus į Centrą.
  3. Tiflopedagoginės pagalbos gavėjų sąrašus aptaria, pratybų skaičių nustato Centro vaiko gerovės komisija dalyvaujant pretenduojančiam dirbti tiflopedagogui.
  4. Tiflopedagogas, atsižvelgdamas į mokinio regos sutrikimo ypatumus, vystymosi raidą, bendradarbiaudamas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, auklėtojais sudaro individualią ugdymo programą. Programą aprobuoja Centro vaiko gerovės komisija. Centro tiflopedagogų ugdomų mokinių ugdymosi pasiekimai Centro vaiko gerovės komisijoje aptariami vieną kartą per pusmetį. Informacija apie ugdymosi pasiekimus ir asmeninę pažangą fiksuojama elektroniniame dienyne.
  5. Pagrindinė tiflopedagogo, lavinančio regėjimą Gimnazijos skyriaus mokiniams, darbo forma yra individualios, pogrupinės (2-4 vaikai) pratybos.
  6. Tiflopedagogo, lavinančio aklų mokinių orientaciją ir mobilumą, ugdančio aklam mokiniui kasdienio gyvenimo bei komunikacijos įgūdžius ir važinėjančio tiflopedagogo, vedančio individualias pratybas Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių teritorijose gyvenantiems, bendrojo ugdymo įstaigose besimokantiems sutrikusios regos mokiniams, pagrindinė darbo forma – individualios pratybos. Tiflopedagogo, dirbančio Centro Neformaliojo švietimo ir socializacijos skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje, pagrindinės darbo formos – individualios ir pogrupinės
  7. Logopedas pagalbą teikia Neformaliojo švietimo ir socializacijos skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupės vaikams bei Gimnazijos skyriaus mokiniams, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Centro vaiko gerovės komisija sudaro turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų mokinių sąrašą, nustato specialiųjų pratybų skaičių (individualių, pogrupiui (2–4 mokiniai), aprobuoja individualios pagalbos ar mokinių grupei sudarytas logopedinės pagalbos programas, kartą per pusmetį išklauso ataskaitą apie ugdymosi pasiekimus. Informacija apie mokinio daromą pažangą fiksuojama elektroniniame dienyne ar kas pusmetį pateikiama tėvams (globėjams, rūpintojams).
  8. Psichologas psichologinę pagalbą teikia Centro mokiniams, jų mokytojams, auklėtojams, tėvams teisės aktų nustatyta tvarka. Konsultuoja, įvertina ir padeda spręsti regėjimo negalią turinčių vaikų, mokinių psichologines ir ugdymosi problemas bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais), artimaisiais, mokytojais, švietimo pagalbos specialistais už Centro ribų.
  9. Socialinis pedagogas pagalbą teikia Centro mokiniams teisės aktų nustatyta tvarka.
  10. Tiflopedagoginė, logopedo, psichologinė, socialinė pedagoginė pagalba mokiniui teikiama ne pamokų ir kitų mokiniui privalomų užsiėmimų metu.
  11. Gydomosios kūno kultūros užsiėmimai vedami Gimnazijos skyriaus mokiniams, kuriems Vaiko sveikatos pažymėjime (forma 027-1/a) nurodyti cerebrinis paralyžius ir (ar) judesio ir padėties sutrikimai (išskyrus lengvus), somatinės ligos, dėl kurių mokiniui rekomenduojama gydomoji kūno kultūra. Rekomendacijas dėl mokinių dalyvavimo individualiuose gydomosios kūno kultūros užsiėmimuose ar gydomosios kūno kultūros grupėje teikia Centro gydytojas. Mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, žymaus laipsnio), vedami individualūs gydomosios kūno kultūros užsiėmimai (1-2 ugdymo valandos per savaitę). Kitiems mokiniams, atsižvelgiant į Vaiko sveikatos pažymėjime nurodytus sveikatos sutrikimus, sudaromos gydomosios kūno kultūros grupės. 4-6 mokinių grupei (1 aklas ar kompleksinę negalę turintis mokinys prilyginamas dviem mokiniams) skiriamos 2 gydomosios kūno kultūros ugdymo valandos per savaitę. Mokinių, lankančių gydomosios kūno kultūros užsiėmimus, sąrašą aptaria ir pratybų skaičių nurodo Centro vaiko gerovės komisija iki mokslo metų pradžios. Gydomosios kūno kultūros mokytojo sudarytos (individualios, grupinės) ugdymo programos aprobuojamos, ugdymosi pasiekimai per pusmetį aptariami vaiko gerovės komisijoje.
  12. Specialioji pagalba teikiama Centro mokiniams, turintiems kompleksinę negalią dėl regos sutrikimo, vidutinių ir sunkių judesio ir padėties sutrikimų, dėl kurių mokinys negali savarankiškai vaikščioti. Specialiąją pagalbą mokiniui teikia mokytojo padėjėjas teisės aktų nustatyta tvarka Vaiko gerovės komisijos sprendimu.
  13. Kompiuterinio raštingumo pamokos, konsultacijos (iš pamokų, skiriamų ugdymo poreikiams tenkinti) gali būti vedamos į Gimnazijos skyrių naujai atvykusiems neregiams mokiniams, neturintiems darbo kompiuteriu įgūdžių ar besimokantiems, bet dar neįvaldžiusiems akliesiems pritaikytų kompiuterinių programų.
  14. Švietimo pagalbos ir kitos pagalbos mokiniui teikimą koordinuoja Centro vaiko gerovės komisija. Vaiko gerovės komisija analizuoja teikiamos švietimo pagalbos mokiniui veiksmingumą, prireikus koreguoja švietimo pagalbos priemonių teikimą.

 

VI SKYRIUS

POPIETINĖS UGDOMOSIOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

  1. Popietinė ugdomoji veikla planuojama pusmečiui, vadovaujantis „Laisvadienių ir popietinio ugdymo veiklos programa“, patvirtinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktoriaus 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-140, Centro metiniu veiklos planu, atsižvelgiant į auklėjamosios klasės, grupės mokinių gebėjimus ir poreikius. Auklėtojai planuoja klasei, grupei aktualias valandėles, edukacines ir pažintines išvykas, grožinės literatūros ir spaudos apžvalgas, renginius, projektines veiklas, individualias veiklas akliems mokiniams.
  2. Pamokų ruoša yra privaloma. 3-4 klasių mokiniams pamokų ruošai skiriama 1 val.; 5–6 klasių mokiniams – 1,5 val.; 7–8 klasių mokiniams – 2 val.; I–IV gimnazijos klasių mokiniams 2,5 val.
  3. Mokinių grupės laisvadieniais jungiamos atsižvelgiant į liekančių mokinių skaičių.