Mokinių vertinimo sistema

mokiniu-pazangos-ir-pasiekimu-vertinimo-sistemos-aprasas

PATVIRTINTA:

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių

ugdymo centro direktoriaus

2016-08-26 įsakymu Nr. V–115

 

 

LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMO CENTRO

GIMNAZIJOS SKYRIAUS

 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO SISTEMOS APRAŠAS

 

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Gimnazijos skyriaus mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema (toliau –vertinimo sistema) yra parengta, vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų Pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V–459, 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V–457, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ISAK–1309, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V–766, Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
  2. Vertinimo sistemoje apibrėžiami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
  3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.;

3.2. individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga;

3.3. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas taškais;

3.4. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

3.5. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų;

3.6. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

3.7. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

3.8. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai;

3.9. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą;

3.10. įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus;

3.11. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.12. vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus;

3.13. vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas, vertinimo rezultatų pastovumas;

3.14. vertinimo kriterijai – mokytojas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus numato mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis);

3.15. vertinimo aplankas – mokinio pasiekimus iliustruojančių darbų rinkinys, padedantis susidaryti vaizdą, ką mokinys geba, kaip auga ir tobulėja.

3.16. atsiskaitymas žodžiu – tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo vertinimas, skirtas patikrinti, kaip mokinys geba lietuvių ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai reikšti mintis. Kalbų mokytojai organizuoja ne mažiau kaip vieną atsiskaitymą žodžiu per pusmetį. Mokinys įvertinamas tą pačią pamoką. Rekomenduojama atsiskaitymą žodžiu organizuoti ir socialinių mokslų mokytojams;

3.17. kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;

3.18. savarankiškas darbas – tai atsiskaitymas raštu, organizuotas iš vienos – dviejų pamokų medžiagos. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais, mokymo(si) priemonėmis, geba įgytas žinias pritaikyti individualiai. Iš anksto apie savarankišką darbą mokiniai gali būti neinformuojami. Darbas vertinamas tik sudėtiniu pažymiu (taškais) arba pažymiu.

3.19. sudėtinis pažymys – tai sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko visi gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu;

3.20. signalinis pusmečio įvertinimas – signalinį įvertinimą mokinys mato savo elektroniniame dienyne, kuriame rašomas įvertinimų aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti situaciją;

 

  1. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

  1. Vertinimo tikslai:

4.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

4.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

4.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant pusmetį, mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

4.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus

4.5. vertinti sutrikusio intelekto mokinių pažangą remiantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis (specialiųjų poreikių mokinių, turinčių vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymui), individualizuotomis ugdymo programomis.

  1. Vertinimo uždaviniai:

5.1. reguliarus vertinimas skatins mokymosi motyvaciją bei pažangą; užtikrins tęstinumą ir nepertraukiamumą, padės mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

5.2. objektyvus ir tikslingas vertinimas padės mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

5.3. bendradarbiavimas ir mokytojų pagalba formuos mokinių atsakomybę ir teigiamą požiūrį į savarankišką mokymąsi, rodys savitvardą ir gebėjimą prisiversti dirbti reguliariai; jie įgus planuoti savo mokymosi krūvius ir laiką;

5.4. visi ugdymo proceso dalyviai (mokiniai, pedagogai, tėvai) taps partneriais ir prisiims atsakomybę už rezultatus;

5.5. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

 

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

  1. Vertinimo nuostatos:

6.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

6.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai, specialiųjų lavinamųjų ir socialinių įgūdžių klasių mokinių individualizuotoje programoje numatyti pasiekimai;

6.3.ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas.

  1. Vertinimo principai:

7.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

7.2. atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;

7.3. objektyvumas – siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;

7.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;

7.5. aiškumas – vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

 

  1. VERTINIMO PLANAVIMAS

 

  1. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, temą, pamoką, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir poreikius, planuoja vertinimą, formuluoja uždavinius, numato rezultatus. Diagnostinį vertinimą fiksuoja dalyko planuose, programoje. Specialiųjų lavinamųjų ir socialinių įgūdžių klasių mokinių pusmečio pasiekimai ir pažanga analizuojami Vaiko gerovės komisijos posėdyje.
  2. Mokytojas per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su mokomojo dalyko programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo sudėtinį pažymį, su atsiskaitymo darbais. Mokytojai, taikantys kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami taškai, kiek taškų jie privalės surinkti per pusmetį.

 

  1. VERTINIMAS MOKANT IR MOKANTIS

 

  1. Rugsėjo mėnesio pirmosios dvi savaitės (penktų klasių mokiniams – du mėnesiai – rugsėjis, spalis) skiriama adaptacijai – žinios nevertinamos pažymiais, taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.
  2. Mokiniams laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį).
  3. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus.
  4. Siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius mokytis, analizuojant savo daromą pažangą, rekomenduojama bendru mokytojų ir mokinių susitarimu darbus raštu kaupti darbų aplanke.
  5. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą:

14.1. visi fiksuoti vertinimai lygiaverčiai;

14.2. kontrolinių darbų pažymiai į dienyną rašomi stulpeliu, apačioje įvardinant „kontrolinis darbas“;

14.3. visi kiti pažymiai rašomi tik tiems mokiniams, kurie tą dieną buvo įvertinti (nebūtinas stulpelio principas).

  1. Gimnazijos skyriuje taikomi šie vertinimo tipai:

15.1. ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų vertinimas pradinėje mokykloje ir penktoje klasėje rugsėjo – spalio mėnesiais grindžiamas idiografiniu principu.

15.2. planuodamas P klasės bei naujai atvykusių mokinių į kitas klases pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma dėl specialaus ugdymosi ir/ar švietimo pagalbos skyrimo (8 priedas),

15.3. pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje dalykai vertinami 10 balų sistema, taikant kaupiamojo ir/ar  sudėtinio pažymio principą;

15.4. Dalykai, vertinami įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą:

  • dorinis ugdymas;
  • kūno kultūra;
  • žmogaus sauga;
  • pasirenkamieji mokomieji dalykai.
  1. Modulių pasiekimai vertinami pažymiais, pusmečio įvertinimą perkeliant į mokomąjį dalyką.
  2. Vertinimo skalės bendrajame ugdyme:

17.1. Vertinimo1 skalė pradiniame ugdyme

 

Pasiekimų lygis Įvertinimas įrašu2
aukštesnysis padarė pažangą (žymima „p. p.“)
pagrindinis
patenkinamas
nepatenkinamas nepadarė pažangos (žymima „n. p.“)

1 Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pradinio ugdymo bendrosiose programose.

² Mokinių, ugdomų pagal pritaikytą individualizuotą programą pasiekimai.

 

17.2. Dešimtbalė vertinimo4 skalė pagrindiniame ir viduriniame ugdyme

Pasiekimų lygis Balai Trumpas apibūdinimas
aukštesnysis 10 (dešimt) puikiai
9 (devyni) labai gerai
pagrindinis 8 (aštuoni) gerai
7 (septyni) pakankamai gerai
6 (šeši) vidutiniškai
patenkinamas 5 (penki) patenkinamai
4 (keturi) pakankamai patenkinamai
nepatenkinamas 3 (trys) nepatenkinamai
2 (du) blogai
1 (vienas) labai blogai

4 Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

 

17.3. patenkinami įvertimai – 4–10 balų, „įskaityta“; nepatenkinami įvertinimai – 1–3 balai, „neįskaityta“, „neatestuota“.

  1. Pradinio ugdymo programos mokinių ugdymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis); dorinio ugdymo pasiekimai – nurodant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p.“ arba „n. p.“.
  2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal individualizuotą pradinio ugdymo programą, padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje dienyno skiltyje, įrašant „p. p.“ arba „n. p.“.
  3. Pusmečių ir metiniai įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įsk“, „neįsk“, „neat“ (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko programą ar programos dalį (pusmečio kursą). Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl“.
  4. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
  5. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, vienų mokslo metų pasiekimų vertinimo rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas atsižvelgus į visų atskirų mokykloje nustatytų ugdymo laikotarpių (pusmečių ar kitų trumpesnių nei metai) fiksuotus įvertinimus. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

22.1. Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio.

22.2. Metinis įvertinimas vedamas iš I, II pusmečių įvertinimų vidurkio.

22.3. Esant aukštesniam II pusmečio įvertinimui nei I pusmečio, rašomas aukštesnis pažymys, tačiau, esant didesniam nei 1balo skirtumui, vedamas aritmetinis vidurkis arba mokytojo pasirinkimu.

22.4. Už papildomus darbus mokinys privalo atsiskaityti iki rugpjūčio 30 d.

  1. Jei mokinys, kuris besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais (turimais) ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus.
  2. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus.
  3. Rekomenduojama pasiekimus vertinti (įskaitant ir kaupiamąjį) tokiu dažnumu per pusmetį:
Eilės Nr. Mokomajam dalykui skirtų pamokų skaičius per savaitę Vertinimo dažnumas (ne rečiau)
1. 1 – 2 3
2. 3 – 4 5
3. 5 – 6 7

 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rekomenduojama rašyti sudėtinį pažymį:

26.1. už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);

26.2. už namų darbus;

26.3. už kitą veiklą (aktyvų dalyvavimą Gimnazijos skyriaus, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą Gimnazijos skyriui mieste, respublikoje ir kt.).

  1. Rekomenduojama surinktą informaciją konvertuoti į sudėtinį pažymį tokiu dažnumu per pusmetį:

27.1. jei dalykui mokyti skirta 1–3 pamokos per savaitę, parašomi 1–3 sudėtiniai pažymiai;

27.2. jei dalykui mokyti skirtos 4–6 pamokos per savaitę, parašomi 2–5 sudėtiniai pažymiai.

  1. Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas:

28.1. rekomenduojama per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų;

28.2. kontrolinių darbų grafikas, patvirtintas direktoriaus įsakymu, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas elektroniniame dienyne, mokytojų kambaryje, mokinių skelbimų lentoje. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti, bet būtina tai suderinti su Gimnazijos skyriaus vedėja ir mokiniais;

28.3. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

28.4. per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas, diagnostinis arba standartizuotas testas arba bandomasis egzaminas;

28.5. sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų taikymas, analizė, lyginimas ir kt.). Prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus;

28.6. mokytojas kontrolinius darbus grąžina mokiniams ne vėliau kaip po savaitės. Rekomenduojama skirti laiką kontrolinių darbų analizei.

28.7. jeigu pusės klasės  (grupės) mokinių kontroliniai darbai yra įvertinti nepatenkinamai, mokiniai, gavę nepatenkinamą pažymį, gali perrašyti, susitarę su mokytoju ne pamokų metu;

28.8. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvauja kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites. Jei mokinys dėl ligos praleido daugiau nei dvi savaites, jis su dalykų mokytojais derina kontrolinių darbų grafiką. Mokinys privalo atlikti visus kontrolinius darbus. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas;

28.9. jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame darbe, jam gali būti rašomas „vienetas“;

28.10. kontroliniai darbai neorganizuojami dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po atostogų;

28.11. mokytojai, rašydami pažymį už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi šia lentele:

 

Teisingų atsakymų apimtis procentais Balai
100 – 90 10
89 – 80 9
79 – 70 8
69 – 60 7
59 – 50 6
49 – 40 5
39 – 30 4
29 – 20 3
19 – 0 2
9 – 0 1

 

  1. Gimnazijos skyriaus vedėja, vadovaudamasi ugdymo priežiūros planu, patvirtintu LASUC direktoriaus įsakymu, organizuoja diagnostinių testų. vykdymą, bandomuosius egzaminus II ir IV kl. Užduotis paruošia dalykų mokytojai:

29.1. siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, II kl. mokiniams kartą per mokslo metus (lapkričio – vasario mėn.) organizuojamas nors 1 bandomasis patikrinimas, parengtas pagal PUPP programas. Darbai vertinami pažymiu. Darbo rezultatai fiksuojami elektroniniame dienyne.

29.2. siekiant III kl. mokinius užsienio k. mokyti pagal jų mokėjimo lygius, II kl. mokiniams (balandžio – gegužės mėn.) organizuojamas užsienio k. diagnostinis testas, parengtas vadovaujantis Europos kalbų aplanku;

29.3. siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasiruošti, IV kl. mokiniams per mokslo metus (lapkričio –sausio mėn.) organizuojami Bandomieji egzaminai. Darbai vertinami pažymiu. Darbų rezultatai fiksuojami elektroniniame dienyne;

29.4. diagnostiniai testai ir bandomieji egzaminai mokiniams yra privalomi. Nedalyvavusiems mokiniams yra sudaromos sąlygos parašyti darbą.

  1. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka:

30.1. namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria ir fiksuoja elektroniniame dienyne);

30.2. mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo;

30.3. skiriami tikslingi, diferencijuoti namų darbai, įtvirtinantys pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdantys mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiriami įtvirtinantys pamokoje gautas žinias namų darbai. Namų darbus mokytojas tikrina sistemingai;

30.4. mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti;

30.5. namų darbų skyrimą atskiros klasės moksleiviams derina tarpusavyje toje klasėje dirbantys mokytojai. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami;

30.6. 3 – 4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5 – 6 klasių moksleiviams – 1.5 valandos, 7 – 8 klasių – 2 valandų, I – IV gimnazijos klasių – 2,5 valandos kas dieną. P – 2 klasių mokiniams užduotys skiriamos tik Brailio rašto įgūdžiams lavinti.

  1. Mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), o III ir IV klasių mokiniams patiems pageidaujant, darbai raštu gali būti peržiūrimi:

31.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;

31.2. neišsprendę problemos, raštu kreipiasi į tą dalyką kuruojantį administracijos atstovą.

 

  1. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

 

  1. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas. Pagal vertinimo tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma. Vertinimo dalyviai iš anksto susitaria ir priima sprendimus dėl vertinimo rangavimo, kriterijų ir tvarkos.

32.1. Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, o vidurinis – brandos egzaminais.

32.2. 4 klasės mokinių mokymosi pasiekimams objektyviai įsivertinti organizuojami skaitymo, rašymo ir matematikos standartizuoti testai, 8 klasės mokinių – skaitymo, rašymo, matematikos, istorijos.

32.3. Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimai fiksuojami apraše pagal Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

32.4. Specialiųjų lavinamųjų ir socialinių įgūdžių klasių mokinių individualizuotos ugdymosi programos ir pasiekimų, gebėjimų ataskaitos kaupiamos mokinių pasiekimų aplankuose. Pažanga ir pasiekimai , pasibaigus pusmečiams ir mokslo metams fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse „p.p.“ arba „n. p.“.

32.5. Baigiant pagrindinio ugdymo programą organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

 

                      VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

 

  1. Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimo metu (ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus), informaciją teikiant elektroniniame dienyne ar, neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno, siunčiant informacinius lapus (ne rečiau kaip 4 kartus per mokslo metus). Esant reikalui, tėvai informuojami individualiai.
  2. Klasės mokinių tėvų susirinkimus (ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus) organizuoja klasės vadovas, grupės auklėtojas, pasikviesdami atitinkamai sprendžiamai temai Centro ar kt. darbuotojus.
  3. Centro administracija rugsėjo 1 d. organizuoja bendrą tėvų susirinkimą, gegužės mėnesį – Atvirų durų dienas.

 

____________________________