Bendrasis ugdymas

Pradinis ugdymas

Pradinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas vaikui įgyti dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros pagrindus, elementarų raštingumą bei padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

 

Pradinio ugdymo procesas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą ir Centro ugdymo planą.

 

Centro pradinių klasių mokiniams mokymosi laikas pailgintas vieneriais mokslo metais (parengiamoji klasė) dėl specialiųjų ugdymosi poreikių.

 

Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė P–1 klasėms – 35 min., 2–4 klasėms – 45 min.

 

P–2 klasių mokiniams namų darbų užduotys skiriamos sensomotorikai ir Brailio rašto įgūdžiams lavinti.
3–4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos.

 

Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami matuojant individualią mokinio pažangą. Įvertinami dabartiniai mokinio pasiekimai, lyginant su ankstesniaisiais to paties mokinio pasiekimais. Pasiekimai aprašomi trumpais komentarais.

 

 

 

2 ir 4 klasių mokiniai dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinių pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

 

Pagrindinis ugdymas

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.

 

Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – ketverių metų, įgyvendinama 5–8 klasėse, ir II dalis – dvejų metų, įgyvendinama 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse.

 

Pagrindinio ugdymo procesas organizuojamas pagal Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, Ugdymo programų aprašą, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius planus ir Centro ugdymo planą.

 

Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

 

6 ir 8 klasių mokiniai dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinių pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.
II gimnazijos klasės mokiniai dalyvauja Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP).

 

Vidurinis ugdymas

Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.
Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.
Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Ugdymo planu.
Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus, rengti Brandos darbą ir tęstų tolesnį mokymąsi.
Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314. Ugdymui karjerai, profesiniam informavimui ir konsultavimui vadovauja socialinis pedagogas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekoje yra profesiniam informavimui skirtos medžiagos. Ugdymas karjerai derinamas su kultūrine, pažintine veikla, klasės vadovo veikla, neformaliuoju vaikų švietimu.
Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.