* Šie laukai privalomi

Projektas „Aitvaras“

Elektroninis dienynas

Kreipkitės

Biudžetinė įstaiga
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Ateities 44, LT-06329, Vilnius
8 5 2484100
8 650 95961
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 191713612

Baigėsi tarptautinė praktinė konferencija

Tiflopedagogo pagalba kiekvieną dieną: tai ir džiaugsmai, ir rūpesčiai

Šių metų lapkričio 3 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras organizavo tarptautinę praktinę konferenciją „Tiflopedagogo pagalba šiandien: tarp realybės ir lūkesčių“. Į konferenciją buvo pakviesti Strazdumuižos (Latvija) aklųjų ir silpnaregių internatinės mokyklos specialistai, Gardino (Baltarusija) vaikų su regos sutrikimais mokyklos internato administracijos vadovai ir specialistai. Ypač gausiai susirinko tiflopedagogai, specialistai, mokytojai, auklėtojai iš Panevėžio regos centro „Linelis“, Kauno Prano Daunio ugdymo centro, Klaipėdos regos ugdymo centro, Šaulių Petro Avižonio regos centro. Konferencijos tema susidomėjo bendrojo ugdymo mokyklų, kuriuose mokosi akli ir silpnaregiai mokiniai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai. Konferencijoje apie teikiamas paslaugas ir galimybę bendradarbiauti kalbėjo Dalia Balčytytė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių centro vadovės pavaduotoja, Judita Dovydėnaitė, ergoterapeutė, Ieva Sidaravičiūtė, medicinos psichologė (Vaikų ligoninė, VŠĮ Vilniaus Universiteto Santarų klinikų filialas, Vaiko raidos centras). Konferencijai ruošėsi ir aktyviai joje dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Iš viso konferencijoje pristatyta 18 žodinių ir 7 stendiniai pranešimai.

Konferencijos dalyvius muzikiniais kūriniais pasveikino buvęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinys Raigardas Daraganas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso studentas ir tarptautinių konkursų laureatas. Kūrybingo, smagaus ir tikslingo darbo susirinkusiems palinkėjo Centro direktorė Nerija Moskalionienė.

Sveikinimo žodį tarė Gražina Šeibokienė, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja. Ji kalbėjo apie specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų ugdymosi plėtrą bendrojo ugdymo mokyklose. Svarbiausia, kad čia dirbantiems mokytojams ateityje bus būtina specialistų tiflopedagogų pagalba. Tiflopedagogų patirtis ir pagalba bus reikalinga tiek mokytojams, tiek aklus ir silpnaregius vaikus auginančioms šeimoms ir, ką jau kalbėti, be abejo, patiems vaikams. Anot viešnios, apie sistemingą, kryptingą bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dirbant su regos negalią turinčiais mokiniais, pagalbą šeimai ir švietimo paslaugų teikimą būtina kalbėti čia ir dabar.

Gardino vaikų su regos sutrikimais mokyklos internato direktoriaus pavaduotoja ugdymui Tatjana Ovsianikova pristatė įstaigos darbo patirtį. Šioje mokykloje internate ugdomi 88 mokiniai. Mokykla didžiuojasi savo darbo patirtimi, išleistais į gyvenimą mokiniais. Nors informacinių technologijų panaudojimas ugdymo procese nėra gerai išvystytas, tačiau neseniai orientacijos ir mobilumo pratybose pradėta diegti globali padėties nustatymo sistema (GPS). Mokykla stengiasi į ugdymą integruoti meninę veiklą, ir mokinių pasiekimais šokių, dailės, sporto srityse labai didžiuojasi. Baltarusijos Respublikoje ši mokykla internatas yra eksperimentinė ugdymo krypčių bei metodų išbandymų vieta.

Ugis Kruklins, Strazdumuižos (Latvija) aklųjų ir silpnaregių internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, kalbėjo apie mokyklą ir jos pasiekimus. Mokykla, įkurta beveik prieš pusantro šimto metų, turėjo įvairių pavadinimų ir statusų, tačiau nuo 1997 metų prisidėjo aklų ir silpnaregių vaikų Centro funkcijos. 2017 metais šioje mokykloje ugdoma 118 mokinių, teikiama pagalba vaikams iki 3 metų bei akliems ir silpnaregiams suaugusiems. Mokykla stengiasi kiek galima labiau naudoti informacines technologijas, pritaikyti erdves; mokykloje įrengti regėjimo lavinimo „baltas“ ir „juodas“ kambariai.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro tiflopedagogė Dalia Taurienė savo pranešime kėlė ne vieną probleminį klausimą. Higienos instituto Sveikatos informavimo centro duomenimis, Lietuvoje vaikų iki 17 metų regėjimas žymiai prastėja. 2004 metais regos sutrikimus turėjo kas dešimtas vaikas, o 2012 – jau vienas iš šešių. Tačiau tai neatsispindi jokiuose registruose ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas apriboja medicininių, švietimo ir socialinių įstaigų keitimąsi informacija. Neretai tam kelią užtveria ir vaikų tėvai. Be to, vaikai, turintys ir kitų sutrikimų, priskiriami turintiems kompleksinę negalią, ir po tuo pasislepia regėjimo negalia. Kita problema dėl sąvokų sutarimo: vienaip silpnaregystę apibrėžia Tarptautinis ligų klasifikatorius, kitaip – Tarptautinė sveikatos organizacija, dar kitaip – Tarptautinė funkcionavimo klasifikacija. Tarptautinės tiflopedagogų tarybos (ICEVI) teigimu, cerebrinis regos sutrikimas, kaip matomo vaizdo sutrikimas, šiuo metu yra dažniausia išsivysčiusių šalių vaikų regos sutrikimų priežastis.

Šioje konferencijoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro tiflopedagogai, rodydami, kaip dirbama su aklais ir silpnaregiais vaikais, pateikė daug praktinių pavyzdžių,  įvairiausių priemonių ir metodų. Tiflopedagogė metodininkė Jūratė Jakštienė filmuotoje medžiagoje parodė vaiko iki 3 metų pažinimo įgūdžių formavimą. Logopedė Gintarė Mykolaitytė ir mokytoja Dovilė Pratusytė supažindino su kurčneregių vaikų žaidimo ypatybėmis (taip pat filmuota medžiaga). Priemonę taktiliniam suvokimui lavinti pristatė tiflopedagogė ekspertė Dana Nemunytė, o tiflopedagogė Stasė Juciutė demonstravo vaiko veiklą su šia priemone (filmuota medžiaga). Tiflopedagogė metodininkė Nijolė Barauskienė supažindino su neregio kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo mokykloje ir šeimoje praktika. Jos atliktas tyrimas parodė, kad iš 14 mokinių tik 6 namuose įtraukiami į kasdienę ruošą – tėvams patogiau patiems viską atlikti. Mokinio savarankiškumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų pasiryžimo tęsti namuose tiflopedagogo pradėtą darbą. Tiflopedagogė Vesta Staselytė pristatė patirtį, kaip ir nuo ko pradėti parenkant vizualinę informaciją silpnaregiam mokiniui. Filmuotą medžiagą apie neregės mergaitės ugdymąsi Mažeikių lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ pristatė šios įstaigos tiflopedagogė metodininkė Birutė Skurvydienė.

Dar viena konferencijos pranešimų kryptis – bendradarbiavimas: pedagogų, specialistų, mokinio šeimos. Apie tiflopedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų komunikaciją kalbėjo psichologė Aušra Jonkutė ir specialioji pedagogė Daiva Mikelėnaitė-Laukienė (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras). Jų nuomone, yra daug bendradarbiavimo taškų – švietimo dokumentų analizė, metodinių naujovių paieška, projektų vykdymas, veiklos planavimas, ugdymo programų ir teminių planų derinimas, ugdymo problemų sprendimas, vertinimo sistemos aptarimas. Toks bendradarbiavimas skatina mokytojų lygiavertiškumą ir skirtingų kompetencijų reikšmingumą, ugdymo tikslų ir funkcijų pasidalijimą, kokybišką darbo planavimą, bendro darbo efektyvumą. Apie tėvų-pedagogų-vizituojančio tiflopedagogo bendradarbiavimo patirtį pasakojo Audra Petronaitytė, Panevėžio regos centro „Linelis“ tiflopedagogė. Rūta Vyšniūnienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogė, paruošė pranešimą „Kurčneregių mokinių pažangos vertinimo bei įsivertinimo galimybės, teikiant individualią surdopedagoginę pagalbą. Specialistų bei tėvų bendradarbiavimo svarba, keičiantis informacija apie mokinio progresą.“ Ji pabrėžė specialistų komandos telkimo svarbą ir artimą ryšį su tėvais. Tėvų švietimas (straipsniai, lankstinukai, konsultacijos) ir įtraukimas į ugdomąją veiklą (šventės, popietės, parodos) skatina glaudų ryšį su įstaiga, gerina vaiko pasiekimus. Vertinant kurčneregių mokinių pažangą, naudotini paprasti vertinimo ir įsivertinimo metodai: žodiniai, rašytiniai, nežodiniai, neformalūs ir metų pabaigoje apibendrinamasis. Apie vertinimą ir įsivertinimą per logopedines pratybas kalbėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro logopedė Kristina Baranauskienė. Ji pabrėžė šio proceso svarbą ugdytiniui ir pedagogui – kuo linksmesni, žaismingesni, įvairesni bus pasirinkti vertinimo ir įsivertinimo būdai (pvz. „saldžioji refleksija“, „pyrago dalybos“, „drugeliai“), tuo pedagogas gaus daugiau informacijos  darbą planuoti  ir tęsti. Grita Strankauskienė, Neformaliojo švietimo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėja tiflopedagogė, Vida Violeta Tjell, tiflopedagogė (Kauno Prano Daunio ugdymo centras) savo pranešime kalbėjo apie aklą ir silpnaregį mokinį bendrojo ugdymo mokykloje ir kaip jis jaučiasi „už centro ribų“, kur vyksta renginiai bei popamokinė veikla.

Laima Glaveckienė, Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė, pristatė tyrimą – aklųjų ir silpnaregių mokinių profesinių ketinimų ir profesijos rinkimosi motyvai. Lygių galimybių sudarymas įgyjant profesiją, skatinimas rinktis norimą profesiją, supažindinimas su profesijos galimybėmis ir perspektyvomis, – tai svarbiausios pedagogų darbo su aklais ir silpnaregiais mokiniais kryptys. Tačiau tyrimas parodė, kad, nors ir turėdami informacijos apie įvairias specialybes, jų nesirenka todėl, kad nepakankamai gerai pažįsta savo individualybę. Dalis jų neadekvačiai suvokia savo galimybes. Šios problemos priežastys gali būti įvairios: dėl negalės, emocijų ir aplinkos ypatumų. Kalbant apie aklųjų ir silpnaregių mokinių profesinės brandos problemas, ypač aktualu yra laiku formuoti pagrįstą profesinį apsisprendimą.

Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Gudonis atliko tyrimą apie ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, ir jų tėvų baimes. Nors vaikai, turintys regėjimo sutrikimų, išskirtinių baimių neturi, tačiau tyrimas patvirtino, kad vaikystės baimės dažniausiai persikelia į suaugusiųjų amžių.

Didelį dalyvių susidomėjimą kėlė stendiniai pranešimai: tai ir inovacijų diegimas mokykloje, ir 3D spausdintuvo galimybių panaudojimas, ir kiti pranešimai, pristatantys darbo su aklais ir silpnaregiais mokiniais pedagoginę praktiką.

Tarptautinės praktinės konferencijos „Tiflopedagogo pagalba šiandien: tarp realybės ir lūkesčių“ tikslas buvo tobulinti tiflopedagogų profesines kompetencijas, analizuojant praktinę veiklą ir pristatant jų patirtį. Apibendrindama dalyvių pasisakymus ir darydama įžvalgas, konferencijos moderatorė Jūratė Maskoliūnienė (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja) pabrėžė jos svarbą ir reikšmingumą tiflopedagoginei bendruomenei, kadangi pastaruoju metu trūksta tikslingų tiflopedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginių, kuriuose būtų dalinamasi praktine patirtimi. Konferencijos dalyvių pageidavimu pranešimai bus publikuojami Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro internetinėje svetainėje (www.lasuc.lt). Apibendrinus dalyvių atsiliepimus apie šį renginį, išaiškėjo, kad įgytas žinias daugelis panaudos savo praktiniame darbe. Jų nuomone, konferencijos pranešimai buvo tikslingi ir informatyvūs.

Žinoma, kad 90 proc. pasaulio pažįstame akimis. Tiflopedagogų tikslas išmokyti regos negalią turinčius vaikus taip pat pažinti pasaulį 90 proc., pasitelkiant kitus pojūčius – klausą, lytėjimą, skonį ir uoslę. Tai sunkus, tačiau labai prasmingas darbas.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro metodininkė Irina Mickutė